Naudinga informacija

Kaip STEAM ugdyme atsirado A raidė? Ir kodėl svarbu ugdyti kūrybišką vaiką?

Suaugusiųjų pasaulyje, kai tik pradedame kalbėti apie kūrybiškumą, meną ir jo gylį, vis dar neretai pasitaiko gūžčiojimo pečiais: kad meniškos sielos gyvena savo atskirą pasaulį, yra chaotiškos, sunkiai besusikaupiančios ir dažnai padrikos. Vieni kūrybiškumą priima, kaip vieną svarbiausių duotybių ir talentų, kiti priešingai – nurašo į tylias paraštes, kaip ne iki galo rimtą ir svarbų reikalą. O kaip viskas atrodo vaikystės pasaulyje? 

Mūsų skaitytojau, jau ketvirtąją savaitę kviečiame tave skaityti STEAM ciklo straipsnius, kuriuose atskleidžiame po vieną raidę. Praėjusią savaitę nukėlėme tave į inžinerijos pasaulį, kuriame galėjai susipažinti su trečiąja E raide ir sužinoti, kodėl inžinerijos nereikėtų bijoti ankstyvajame amžiuje. Kaip jau supratai iš pirmosios pastraipos, šiandien kartu narpliosime A (angl. Arts ar net All) reikšmę. Tad pasiruošk, patogiai įsitaisyk ir kelkimės į dar vieną tyrinėjimo nuotykį.

Kaip STEAM ugdyme atsirado A raidė?

Turbūt pameni, kad pirmajame šio ciklo straipsnyje Ką reiškia pirmoji S raidė ir kodėl gamtos mokslų žinias svarbu ugdyti nuo ankstyvojo amžiaus? minėjome, kad pirmiausia ši ugdymo disciplina buvo nukreipta tik į tiksliuosius mokslus STEM (gamtos mokslai, technologijos, inžinerija ir matematika), tačiau ilgainiui imta ieškoti viską įprasminančios ir apjungiančios disciplinos. Čia pasirinkti Menai, savyje talpinę visą kūrybiškumo karuselę, vėliau A imta suvokti dar plačiau, kaip visas aplink esančias disciplinas: menus, kalbas, istoriją ir net fizinį aktyvumą. Ugdymo prioriteto gairėse dar prieš gerą dešimtmetį kūrybiškumas buvo prioritetų sąrašo žemesniose lentynose, tačiau kylant kūrybiškų asmenybių, gebančių kūrybiškai spręsti iškilusias problemas ir siūlyti naujas inovatyvias idėjas, poreikiui būtent kūrybiškumas iš apačios šovė į pirmąjį XXI amžiaus kompetencijų penketuką. Kyla klausimas, kaip kūrybiškumas susijęs su tiksliaisiais mokslais? Juk mokslas yra objektyvus, apčiuopiamas, pagrįstas logika, analizėmis ir rezultate visada naudingas praktikai, priešingai nei kūryba, kuri sunkiai apčiuopiama, intuityvi, besiremianti jausmine gama ir praktinio pritaikomumo iš pirmo žvilgsnio visiškai neturinti. 

Skirtumas nuo tiksliųjų mokslų čia tas, kad žmogaus protas, vadovaudamasis jausmais, kūrybinėse veiklose būna orientuotas ne į rezultatą, bet į patį procesą. Būtent galimybė išgyventi kūrybinę veiklą, ją patirti, įsijausti, kelia vaiko smalsumą, leidžia jam pačiam netrukdomam pasinerti į kūrybinį procesą, drąsiai eksperimentuoti, priimti sprendimus, išmėginti vis naujas idėjas, skatina tyrinėjimo ir atradimo džiaugsmą. Nepaisant kūrybos impulsyvumo, būtent ši išugdyta savybė vaikui praverčia ir suaugus: kai jis geba pats savarankiškai spręsti įvairias problemas, priimti sprendimus net ir kritinėse situacijose, kurti savo asmeninį ir profesinį gyvenimą.

Vaikas, dažnai užsiimdamas kūrybine veikla, lengviau įsisavina kitų disciplinų žinias

Tyrėjų teigimu, mokslininkai ir menininkai naudoja tuos pačius mąstymo įrankius. Nepaisant to, kad tiksliųjų mokslų disciplinos yra paremtos objektyvumu, o kūryba subjektyviu pasaulio suvokimu – vaikas, užsiimdamas kūrybinėmis ir tyrinėjimu grįstomis veiklomis, susitelkia į panašius dalykus, o pati kūrybinių užsiėmimų gausa lemia sparčiau lavinamą asmeninių savybių spektrą. Vaikas, dalyvaudamas kūrybiniuose užsiėmimuose, piešdamas, rašydamas, dėliodamas, žaisdamas (žaidimas yra viena svarbiausių kūrybiškumo ugdymo formų) pasitelkia tuos pačius, tiksliesiems mokslams reikalingus elementus, tik čia jis nėra įpareigotas pasiekti aukšto rezultato, priešingai atsipalaidavęs pasineria į procesą. 

Kūrybos metu vaikas geba susikoncentruoti į šiuos dalykus:

  • smalsumą, 
  • geba stebėti ir suvokti skirtingus objektus ir formas, 
  • tiksliai apibūdina kūrybos objektą ir jo prasmę, 
  • bendrauja ir bendradarbiauja (žaidimo metu į procesą įtraukdamas žaidimo partnerį, piešimo metu tėvus ar šalia esančius asmenis, laukdamas pritarimo, pasakodamas ir pristatydamas, ką sukūrė),
  • lavina erdvinį mąstymą, 
  • geba naudotis ir pritaikyti skirtingus elementus (pavyzdžiui kaladėles, spalvotus pieštukus, namų apyvokos daiktus), 
  • ieško, atranda, skiria ir apibūdina skirtingas funkcijas, 
  • įsijaučia į tyrinėjamą objektą (pavyzdžiui, spalvų maišymą).

Vaikas augdamas praranda iki 90 proc. kūrybiškumo. Kodėl taip atsitinka?

Psichologų tyrimais pagrįsta, kad pats produktyviausias kūrybiškumo ugdymo laikas yra iki ikimokyklinio amžiaus, kai vaikas nesusiduria su instrukcijomis ir nėra įspraudžiamas į visuomenės suvokimo rėmus. Deja, tačiau iki tol, kol suauga, žmogus praranda net iki 90 procentų savo kūrybinio potencialo. Kodėl taip nutinka?

Iki ikimokyklinio amžiaus vaikai nestabdomai skatinami tyrinėti, atrasti, ieškoti. Būtent šis amžius žmogaus raidos etape yra pats produktyviausias, kai vaikas ima sparčiai augti, mokosi kalbėti, plečia žodyną (būtent ikimokyklinis ir priešmokyklinis amžius yra pats palankiausias antrosios ar net trečiosios kalbos mokymuisi), aktyviai tyrinėja jį supantį pasaulį, nespaudžiamas į jokius rėmus. Ilgainiui žmogus neišvengiamai susiduria su elgesio etikos taisyklėmis ,,prie stalo sėdėk gražiai“, ,,atėjus svečiams pasisveikink“, darželyje ir mokykloje vaikai intensyviau pratinami prie instrukcijų rutinos ,,per pamoką žaisti negalima, dabar laikas mokytis“. Laiko skiriamo vaizduotės lavinimui vis mažėja, užduočių ir atsakomybių vis daugėja, o šalia visa ko, atsiranda ir instrukcijų sąrašas, kaip ką atlikti. Suklydus, paliekama vis mažiau šansų vaikui pasitaisyti pačiam, greičiau klaidą ištaisant pedagogui. Labai panašiai nutinka ir namuose, pavyzdžiui, iš kaladėlių statant namą: kai vaikas dėlioja savo statinį, o čia nieko blogo nelinkėdamas įsikiša tėtis, kuris kaladėlę šiek tiek pataiso, kad statinys nenugriūtų. Ilgainiui vaikas pripranta gauti už jį išsprendžiamą situaciją ir tokių situacijų kūrybiškai spręsti pats imasi vis mažiau. 

Kaip skatinti vaikų kūrybiškumą?

Greta kūrybinių užduočių, dirbtuvių, ar meninių užsiėmimų vienas svarbiausių kūrybiškumo skatinimo užsiėmimų vaikams: žaidimai ir pasakos. Būtent žaidimų metu vaikai labiausiai lavina vaizduotę, įsitraukia tiek į smulkiosios motorikos, tiek ir į emocinio bei socialinio intelekto lavinimą, kai per žaidimą susipažįsta su juos supančia aplinka, bando atkartoti socialinius modelius, bendradarbiauja ir tuo pačiu kuria santykį su žaidimo objektu. Svarbiausia, ugdant vaikų kūrybiškumą, parenkant žaislus ar užduotis vengti instrukcijų, pernelyg grojančių ar šviečiančių žaislų, kurie ne skatina, o slopina vaizduotę. Rinkdami užduotis ar žaislus, geriau parinkite vaikams paprastas priemones: popieriaus lapus, pieštukus ir žirkles iš kurių pasiūlykite vaikams susikurti namą, suprojektuoti jų įsivaizduojamą svajonių kambarį, iš pagaliukų, medžiagos skiautelių ir gumelių pasiūlykite vaikams susikurti žaidimų personažą, akmenukus paverskime automobiliais, o liniuotę tiltu, vedančiu į kūrybiškumo pasaulį. Na ir svarbiausia leiskime vaikams klysti, o suklydus išlaukime ir leiskime jiems patiems atrasti sprendimo būdą.

Mūsų skaitytojau, iki kito mūsų straipsnio, toliau nagrinėjančio STEAM metodo naudą vaikų ugdyme. Kitą savaitę tave supažindinsime su paskutiniąją M raide ir kartu aiškinsimės, kodėl analitinis mąstymas svarbus jaunesniajame vaikų amžiuje.

Jei ieškote prasmingo turinio apie vaikų ugdymą, norite pasiūlymų ar svarstote ką veikti su vaiku, kviečiame užsiprenumeruoti mūsų naujienlaiškį ir kiekvieną savaitę gauti loginių užduotėlių, eksperimentų vaikams pasiūlymų, tėveliams skirtos turiningos informacijos, taip pat sekite mūsų puslapio www.edulandas.lt rubriką NAUDINGA INFORMACIJA TĖVAMS.

O jei ieškoti tyrinėjimais grįsto būrelio išmėginkite STEAM būrelį.

 

    Jūsų krepšelis
    Krepšelis tuščiasGrįžti į parduotuvę